Baigiasi antrasis Balsių bendruomenės inicijuoto ir Socialinių reikalų ir darbo ministerijos finansuoto senjorų sveikatinimo projekto sezonas. Daugumai dalyvių tai liūdnas momentas, kadangi reguliarios treniruotės daugumai jų jau tapę sveikesnio gyvenimo būdu. Senjorų veidai nuliūsta užsiminus apie besibaigiantį projektą, gerai, kad bent tuoj Kalėdos, jos trumpam kompensuos atsirądusią tuštumą jų gyvenimo rutinoje 
Šiuometinio projekto esminiai tikslai nesiskyrė nuo praeitų metų projekto, tai ir fizinio aktyvumo skatinimas, reguliaraus aktyvaus gyvenimo būdo įpročių formavimas ir palaikymas, fizinės ištvermės, kaip prevencinės širdies-kraujagyslių sistemos ligų bei reabilitacijos priemonės, didinimas, pagrindinių funkcinių-motorinių kūno savybių stiprinimas, lavinant bendrą raumenų jėgą, kūno lankstumą ir pusiausvyros gerinimą, bei fizinės ištvermės didinimą.
Šį projektą būtų galima pavadinti labiau „darbiniu”, kadangi jis pasižymėjo progresyviai didinamu treniruočių fiziniu krūviu, daugiau dėmesio skiriant jėgos pratimams. Nuolat, antrą sezoną treniruotes lankančių dalyvių nebereikėjo įtikinėti, kad fizinis aktyvumas daro stebuklus. Taipogi, mažiau dėmesio skyrėme šiaurietiškojo ėjimo technikai, kadangi baziniai įgūdžiai buvo formuojami praeitų metų projekto metu. Galima drąsiai sakyti, kad fizinio aktyvumo skatinimo ir didinimo tikslas pasiektas. Galėtume pasidalinti ne vienu išskirtiniu pavyzdžiu, kai projekto dalyvių visapusė svaikata pagerėjo taip, kad jie prieš tai net nedrįso tikėti, kad galės būti sveikesni, stipresni, optimistiškesni ir net tapti fizinio aktyvumo ambasadoriais dalindamiesi savo pergalėmis su kitais, kurie dar neišdrįso ateiti į treniruotes, ar vesti mankštas miniai žmonių, kai niekas kitas neišdrįsta to daryti. Bet manau, kad svarbiausias pasiektas tikslas – sustiprėjusi bendrystė, surasti bendri interesai, kiekvienam individualiai aktualios informacijos šaltinis, o kai kam tai vienintelė išeitis iš vienatvės ir atskirties būsenos. Juk žinome, kad dvasinė darna ir emocinė ramybė kartais gydo labiau nei vaistai, ar fizinis aktyvumas, arba, bent jau padeda sustiprėti, pasveikti, pamatyti pasaulį šviesesnį.
Apibendrinant galiu tvirtai teigti – projektas pavyko, būtent tokio ir reikia senjorų bendruomenei, gamtoje, kruopščiai pritaikyto jų fiziniam pajėgumui ir pozityvioje emocinėje aplinkoje. Ir dar kartą pasikartosiu, kad panašūs projektai turėtų niekada nesibaigti, kad kai kurie iš dalyvių, nežiūrint garbaus amžiaus, radę drąsos ir jėgų pradėti fiziškai aktyviau gyventi, pasibaigūs projektui nepasijaustų vėl palikti, nes ne visiems pavyks savarankiškai būti fiziškai aktyviems. Vadinasi, tie vėl greitai grįš ten pat, kur buvo, į neaktyvų gyvenimo būdą, silpstančią sveikatą, į vienatvę ir į su ja susijusias psichologines – emocines problemas. Nenustoju žavėtis „savo senjorų” gyvybingumu, energija, vidine šiluma, mokėjimu džiaugtis ir tuo mėgautis. O kaip nustebino, kai iš projekto dalyvių susibūrė choras, kuris visus pradžiugina dainomis, kokia nors proga visiems susirinkus arbatos ir pačių pagamintais skanėstais. Kai matai jų veiduose tikrumą, bei jauti jų nuoširdumą – džiaugiesi galėdamas su jais dirbti ir jiems padėti. Jie mano geriausi mokytojai ir aš labai jais didžiuojuosi ir džiaugiuosi.
Fizinio aktyvumo treneris – Dainius Katilius.
Projektas „Gyvybės pilni Bendruomenių namai’24” vykdomas pagal LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2023-2025 metų veiksmų plano 2.1.1.1. priemonės „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse” įgyvendinimo priemonę ir valstybės biudžeto lėšomis.
