Neriame „Močiutės kvadratus”

Ačiū visiems prisidėjusiems ir dar beprisidedantiems prie projektėlio „Močiutės kvadratai”.

Kviečiame visus didelius ir mažus jungtis. Siūlų likučių rasite savo ar močiutės spintose.

Ką gi darysime? Balsių bendruomenės namelyje atnaujinsime baldus (minkštąsias sofų dalis), gaminsime pagalvėles.

Kokie turi būti kvadratėliai? Jie gali būti patys įvairiausi. Storų ar plonų siūlų. Didesni ar mažesni. Daugiausiai reikia kvadratėlių 15 cm X 15 cm.

Kiek jų reikia? Kad atnaujintume minkštąsias sofų dalis, reikia apie 1500 kvadratėlių ir dar apie porą šimtų pagalvėlėms.

Nemažai? Bet ką čia reiškia, kai pilni Balsiai auksarankių.

Kimbame į darbus, kol dar ilgi pavasariškos žiemos vakarai.

Iki kada neriam? Iki Velykų

Kur atnešt nunertus? Į Bendruomenių namus.

Kam reikia socialinių valandų – neriam. Kam reikia karmos taškų – neriam.

Susitikimas su rašytoja Monika Giedre

SAUSIO 29 D. 18.30 VAL. susitikimas su rašytoja MONIKA GIEDRE.

Debiutinis rašytojos Monikos Giedrės romanas vos pasirodęs jau spėjo užkariauti daugybės moterų širdis. Įtraukiantis, intriguojantis, šiuolaikiškas, jautrus, atviras, , esantis knygyno VAGA populiariausiųjų TOP 10-tuke, knygos.lt puslapyje renkantis puikius atsiliepimus, – atvyksta į Bendruomenės namus! Romano ašis – moters savivertė, komplikuotas santykis su savo kūnu, nuolatinis dietų laikymasis, socialiniuose tinkluose demonstruojamo liekno kūno kulto ir už to slypinti valgymo sutrikimų realybė, nuo alkoholio priklausomo žmogaus psichologinis bei fizinis smurtas šeimoje – visa tai ir daug daugiau Monikos Giedrės romane „Diena, kai nusprendžiau tapti liekna”. Ar perskaičiusios šią knygą numesite svorio? Ne. Tačiau pažadame, kad gerai pamąstysite, ar jums iš tiesų to reikia!

KO TIKĖTIS: Renginyje knygos autorė papasakos apie savo kelią link didžiosios svajonės – parašyti knygą, pristatys romano atsiradimo istoriją bei atsakys į klausimus, susijusius ne tik su knyga, bet ir su nuolat visoms moterims aktualia – lieknėjimo tema.

APIE AUTORĘ: Parašyti knygą ‒ svajonė, kurią Monika širdyje nešiojosi nuo paauglystės. Ruošdamasi stoti į žurnalistiką, mokykloje leido žurnalą, rašė straipsnius įvairiems šalies leidiniams, tačiau tuo pačiu aktyviai domėjosi dar viena sritimi ‒ sveikatai palankia mityba bei lieknėjimu, ypač ‒ psichologine šio proceso puse (emociniu valgymu, sąmoninga mityba, valgymo sutrikimais ir pan.). Prikaupusi daugybę žinių ėmė vesti seminarus, skaityti pranešimus konferencijose, dalyvauti įvairiuose lieknėjimo projektuose, filmuotis laidose. Monika yra subūrusi kelias bendraminčių grupes socialiniuose tinkluose ir padeda moterims mesti svorį. Bendraudama su jomis išgirsta daugybę atvirų pasakojimų ir išpažinčių apie jų komplikuotą santykį su savo kūnu, su pačia savimi. Tad jų istorijos, itin opi lietuvių moterų žemos savivertės problema bei noras parašyti šiuolaikišką, aktualią knygą susijungė autorės romane „Diena, kai nusprendžiau tapti liekna”.

APIE ROMANĄ: „Diena, kai nusprendžiau tapti liekna“ atskleidžia šiuolaikinės moters, įstrigusios tarp socialinių tinklų ir komplikuoto santykio su savo kūnu, kamuojamos valgymo sutrikimų, besitaikančios su smurtu šeimoje, portretą. Autorė akcentuoja dukros ir tėčio santykio svarbą formuojantis moters savivertei, todėl šį kūrinį skiria ne tik moterims, besimokančioms priimti, pamilti save, ieškančioms taikos su savo išoriniu pavidalu, tačiau ir visiems vyrams, auginantiems dukras.

Romano įvykių centre ‒ lemtinga vasara, kuri negrįžtamai pakeis trijų skirtingų moterų likimus. Viena jų ‒ žymi nuomonės formuotoja, turinti nuolat kurti tobulo gyvenimo paveikslą savo sekėjams, antroji ‒ šeimai atsidavusi jauna mama, kurios ramų svajonių gyvenimą ima griauti besikeičiantis vyro elgesys, o trečioji ‒ jų draugė, nuolat besilaikanti dietų ir kankinama daugybės kompleksų dėl savo kūno. Nutrūkus nenusisekusiems santykiams ji prisiekia sau tapti liekna. Gavusi pasiūlymą imtis vadovės pareigų ji turi stoti į akistatą su visomis savo vidinėmis baimėmis. Po truputį įsisuka netikėtų įvykių virtinė, aukštyn kojom apversianti visų trijų moterų gyvenimus.

Kalėdų vainikų vakarai

Kalėdinių vainikų vakarai❄️🎄☃️

Kalėdinių vainikų dirbtuvės buvo puiki proga susikurti savo kalėdinį vainiką ir įnešti šventinę nuotaiką į namus. Ši edukacija yra svarbi, kaip tradicija – skatinanti bendrystę ir kūrybiškumą, taip pat didina socialinę integraciją ir stiprų emocinį ryšį. Susibūrus į kūrybines dirbtuves stiprinome bendruomenės identitetą, emocinį, bei psichologinį ryšį. ♥️Lapkričio 25 ir 28 dienomis vyko jaukūs Kalėdinių vainikų pynimo vakarai, subūrę Balsių apylinkių gyventojus šventiniam kūrybiniam užsiėmimui.♥️ Renginio tikslas puoselėti artėjančių Kalėdų dvasią, skatinti vidinį kūrybiškumą ir bendruomeniškumą. Kas pavyko: dalyviai buvo sutikti ir jiems sukurta jauki atmosfera: muzika, eterinių aliejų dvelksmas priartino prie Kalėdinio jausmo, pradėjome nuo šilto bendravimo, supažindinome su pagrindinėmis taisyklėmis ir kibome į darbus, nepamiršome ir juoko. Laikas praskriejo akimirksniu. Renginyje dalyvavo 20 dalyvių ir 9 vaikai. Dirbtuvių pabaigoje kiekvienas dalyvis išsinešė ne tik savo rankomis kurtą unikalų vainiką, bet ir gerą nuotaiką, bei šventinį įkvėpimą. Vakarų dėka sustiprinome bendruomeniškumo jausmą ir pasinėrėme į Kalėdų laukimo nuotaiką. Ačiū Kalėdinių vainikų vakarų organizatorei ir įgyvendintojai Anai Jankinienei.

Projektas „Gyvybės pilni Bendruomenių namai’24” vykdomas pagal LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2023-2025 metų veiksmų plano 2.1.1.1. priemonės „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse” įgyvendinimo priemonę ir valstybės biudžeto lėšomis.

Užimtumo popietės vaikams

Užimtumo popiečių metu, norėjosi, kad vaikai kuo daugiau bendrautų, pažintų vieni kitus, kartu išmoktų naujų dalykų. Viena pagrindinių taisyklių – popietės be telefono. Ir pasirodo, kad visai smagu leisti laiką tarp bendraamžių.

Popiečių metu vaikai gamino, darė vabalų viešbutį, ėjo į žygį, ruošėsi Helovynui, puošė Bendruomenės namus Kalėdoms, mokėsi rašyti sveikinimą ir sveikino vieni kitus su šventėmis. Vaikai noriai įsitraukdavo į veiklas, buvo daug juoko ir klegesio. Kartu veiklose pagelbėdavo savanoriai.

Laikmetyje, kai visi skuba, lekia – tenka pripažinti, bet ypatingai prastus bendravimo įgudžius turinčių vaikų galybė, smagu matyti vaikus gebančius bendrauti, kartu įgyvendinti idėjas ir kartu žaisti, gaminti, pamirštant telefonus.

Ačiū visiems savanoriams įsitraukusiems į veiklas, kartu su vaikais. Ačiū idėjos sumanytojai ir įgyvendintojai Julijai.

Projektas „Gyvybės pilni Bendruomenių namai’24” vykdomas pagal LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2023-2025 metų veiksmų plano 2.1.1.1. priemonės „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse” įgyvendinimo priemonę ir valstybės biudžeto lėšomis.

Kaimynų vakarienė

Paskutinė šiais metais, bet nutarėme, kad ne paskutinė – kaimynų vakarienė.

Šiandien buvo suneštinė vakarienė. Kas nuostabių sumuštinukų su silke atnešė, kas silkės įvairiuose pataluose, kas savo dūmo dešrytės. Vakaro „vinis” skanutėlis, čia pat iškeptas karpis ir neišpasakyto skanumo pavlovos tortas.

Bet pats džiugiausias ir svarbiausias dalykas, kad mes bendravome, susipažinome, keitėmės idėjomis, šnekėjome apie viską ir buvo be galo šilta bei jauku.

Ačiū visiems už bendrystę.

Projektas „Gyvybės pilni Bendruomenių namai’24” vykdomas pagal LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2023-2025 metų veiksmų plano 2.1.1.1. priemonės „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse” įgyvendinimo priemonę ir valstybės biudžeto lėšomis.

Sveikatinimo mankštos senjorams

Baigiasi antrasis Balsių bendruomenės inicijuoto ir Socialinių reikalų ir darbo ministerijos finansuoto senjorų sveikatinimo projekto sezonas. Daugumai dalyvių tai liūdnas momentas, kadangi reguliarios treniruotės daugumai jų jau tapę sveikesnio gyvenimo būdu. Senjorų veidai nuliūsta užsiminus apie besibaigiantį projektą, gerai, kad bent tuoj Kalėdos, jos trumpam kompensuos atsirądusią tuštumą jų gyvenimo rutinoje 🙂

Šiuometinio projekto esminiai tikslai nesiskyrė nuo praeitų metų projekto, tai ir fizinio aktyvumo skatinimas, reguliaraus aktyvaus gyvenimo būdo įpročių formavimas ir palaikymas, fizinės ištvermės, kaip prevencinės širdies-kraujagyslių sistemos ligų bei reabilitacijos priemonės, didinimas, pagrindinių funkcinių-motorinių kūno savybių stiprinimas, lavinant bendrą raumenų jėgą, kūno lankstumą ir pusiausvyros gerinimą, bei fizinės ištvermės didinimą.

Šį projektą būtų galima pavadinti labiau „darbiniu”, kadangi jis pasižymėjo progresyviai didinamu treniruočių fiziniu krūviu, daugiau dėmesio skiriant jėgos pratimams. Nuolat, antrą sezoną treniruotes lankančių dalyvių nebereikėjo įtikinėti, kad fizinis aktyvumas daro stebuklus. Taipogi, mažiau dėmesio skyrėme šiaurietiškojo ėjimo technikai, kadangi baziniai įgūdžiai buvo formuojami praeitų metų projekto metu. Galima drąsiai sakyti, kad fizinio aktyvumo skatinimo ir didinimo tikslas pasiektas. Galėtume pasidalinti ne vienu išskirtiniu pavyzdžiu, kai projekto dalyvių visapusė svaikata pagerėjo taip, kad jie prieš tai net nedrįso tikėti, kad galės būti sveikesni, stipresni, optimistiškesni ir net tapti fizinio aktyvumo ambasadoriais dalindamiesi savo pergalėmis su kitais, kurie dar neišdrįso ateiti į treniruotes, ar vesti mankštas miniai žmonių, kai niekas kitas neišdrįsta to daryti. Bet manau, kad svarbiausias pasiektas tikslas – sustiprėjusi bendrystė, surasti bendri interesai, kiekvienam individualiai aktualios informacijos šaltinis, o kai kam tai vienintelė išeitis iš vienatvės ir atskirties būsenos. Juk žinome, kad dvasinė darna ir emocinė ramybė kartais gydo labiau nei vaistai, ar fizinis aktyvumas, arba, bent jau padeda sustiprėti, pasveikti, pamatyti pasaulį šviesesnį.

Apibendrinant galiu tvirtai teigti – projektas pavyko, būtent tokio ir reikia senjorų bendruomenei, gamtoje, kruopščiai pritaikyto jų fiziniam pajėgumui ir pozityvioje emocinėje aplinkoje. Ir dar kartą pasikartosiu, kad panašūs projektai turėtų niekada nesibaigti, kad kai kurie iš dalyvių, nežiūrint garbaus amžiaus, radę drąsos ir jėgų pradėti fiziškai aktyviau gyventi, pasibaigūs projektui nepasijaustų vėl palikti, nes ne visiems pavyks savarankiškai būti fiziškai aktyviems. Vadinasi, tie vėl greitai grįš ten pat, kur buvo, į neaktyvų gyvenimo būdą, silpstančią sveikatą, į vienatvę ir į su ja susijusias psichologines – emocines problemas. Nenustoju žavėtis „savo senjorų” gyvybingumu, energija, vidine šiluma, mokėjimu džiaugtis ir tuo mėgautis. O kaip nustebino, kai iš projekto dalyvių susibūrė choras, kuris visus pradžiugina dainomis, kokia nors proga visiems susirinkus arbatos ir pačių pagamintais skanėstais. Kai matai jų veiduose tikrumą, bei jauti jų nuoširdumą – džiaugiesi galėdamas su jais dirbti ir jiems padėti. Jie mano geriausi mokytojai ir aš labai jais didžiuojuosi ir džiaugiuosi.

Fizinio aktyvumo treneris – Dainius Katilius.

Projektas „Gyvybės pilni Bendruomenių namai’24” vykdomas pagal LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2023-2025 metų veiksmų plano 2.1.1.1. priemonės „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse” įgyvendinimo priemonę ir valstybės biudžeto lėšomis.

Skip to content