Partneriai

UAB „Balsių mokyklos SPV“

Rėmėjai

Balsių bendruomenė su Jumis jau 15 metų drauge! Priminimas, nesumokėjusiems nario mokesčio dėl sumokėjimo už 2017 m.

Balsių bendruomenės socialinio verslo galimybių tyrimo išvados ir rekomendacijos

Išvados ir rekomendacijos

Atliktas kiekybinis ir kokybinis Balsių bendruomenės gyventojų nuomonės tyrimas  parodė didelį respondentų susidomėjimą socialinio verslo plėtra ir motyvaciją prie jo prisidėti.  Socialinio verslo galimybes bendruomenėje lemia gebėjimas atsižvelgti į gyventojų interesus,  lūkesčius ir turimas nuostatas .

Didžioji dauguma apklausoje dalyvavusių gyventojų yra aktyvūs socialiniu ir ekonominiu aspektu – 80%, respondentų yra dirbantys nuolatinį darbą.   Dirbantys gyventojai turi ribotas laiko galimybes visuomeninei veiklai ir jų poreikiai bei lūkesčiai bendruomenės atžvilgiu dažniau yra susiję su bendra  gyvenvietės aplinka,  saugumu arba jų interesus atliepiančiu laisvalaikiu.

95%  respondentų, turi aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą.  Išsilavinę gyventojai daugiau dėmesio skiria moralinėms ir etinėms vertybėms, jie vertina demokratiškumo, lygių galimybių, žmogaus teisių principus. Tokie gyventojai turi stipriau išreikštą savarankiškumo, tapatybės jausmą, jie nori dalyvauti priimant sprendimus ir nori realizuoti save. Tokioje bendruomenėje svarbu puoselėti skaidrumo, įtraukties, lygių galimybių principus, rekomenduojama turėti ilgalaikę gyvenvietės plėtros viziją bei strategiją. Kuriant ar svarstant viziją įtraukti gyventojus.

69%  respondentų norėtų dalyvauti socialinio verslo veiklose.  Toks didelis gyventojų suinteresuotumas demonstruoja bendruomenės potencialą ir gyventojų motyvaciją prisidėti prie gerovės kūrimo.  Kiek mažiau 56 %  – pageidautų dalyvauti ir priimant sprendimus. Dauguma respondentų socialinio verslo veikloms sutinka skirti 4 valandas per mėnesį. Noras dalyvauti priimant sprendimus rodo atsakingą santykį su bendruomene. Bendruomenė įgyvendindama savanoriškas veiklas ar planuodama socialinį verslą turėtų įvertinti, kad gyventojai, kurie prisideda prie veiklų, siekia ne tik trumpalaikės saviraiškos, bet ir nori dalyvauti jas inicijuojant ir planuojant. Tokioje bendruomenėje itin svarbus veiklų atvirumas ir viešas konsultavimosi su bendruomene mechanizmas.

Respondentų motyvaciją prisidėti prie gyvenvietės gerovės kūrimo atspindi jų pasirengimas investuoti.  56% respondentų pasirengę į bendruomenės socialinį verslą investuoti 100 Lt per metus. 56% respondentų pasirengę į bendruomenės socialinį verslą investuoti 100 Lt per metus. Tarp respondentų, sutinkančių dalyvauti bendruomenės socialinio verslo plėtroje 100 litų per metus pasirengę investuoti dar daugiau – 70 %. Iš ketinančių investuoti 100 Lt per metus 79% norėtų dalyvauti bendruomenės socialinio verslo veiklose, o 67% norėtų dalyvauti ir priimant sprendimus. Tokie respondentų atsakymai rodo, kad asmenys dalyvaujantys bendruomenės veikloje yra labiau motyvuoti ir investuoti savo finansines lėšas, o investuojantys – nori dalyvauti tiek veiklose, tiek priimant sprendimus.

Bendruomenės taryba, planuodama visuomenines iniciatyvas ar socialinį verslą, turėtų atsižvelgti į bendruomenės gyventojus, kaip potencialius investuotojus ir visų pirma jiems pateikti pasiūlymą investuoti. Šį neatskleistą potencialą papildo ir tai, kad atsakydami į klausimyno atviruosius klausimus kai kurie respondentai tiesiogiai išsakė intenciją investuoti į bendruomenės verslą.

Dauguma respondentų (83%)  mano, jog bendruomenės socialinis verslas turėtų visų pirma tenkinti vietinius poreikius.  Ieškant darbuotojų taip pat visų pirma turėtų būti pasitelkti žmogiškieji ištekliai esantys bendruomenėje – tokia yra 57% respondentų nuomonė. Tokia gyventojų pozicija suponuoja prielaidą, kad socialinio verslo idėjų ir pasiūlymų visų pirma derėtų ieškoti pačioje bendruomenėje, skelbiant apklausas, atvirus kvietimus ar konkursus. O inicijuojant veiklas atsižvelgti į gyventojų gebėjimus ir pomėgius. Respondentai dažniausiai įvardino turintys kompetencijas, susijusias su vadyba, finansais bei švietimu. Daugiausiai minėtos šios pomėgių sritys: kelionės, kultūra (knygos, teatras, kinas) ir sportas.

Socialinio verslo uždirbto pelno didesnę dali gyventojai pageidautų skirti bendruomenės poreikiams. 68% respondentų skirtų bendruomenės poreikiams 50% ir daugiau socialinio verslo uždirbto pelno.  Prioritetinė sritis, kuriai daugiausiai respondentų skirtų socialinio verslo uždirbtą pelną yra jaunimo užimtumas (57%), antruoju prioritetu buvo vienodai aktyviai (49%) pasirinktos dvi sritys: saugumo užtikrinimas, nusikalstamumo prevencija ir sporto ir sveikatinimo užsiėmimai. Atsakydami į atvirus klausimus, dažniau respondentai išsakė lūkesčius, kad socialinis verslas paskatintų paslaugų „arčiau namų“ atsiradimą. 

73% respondentų svarbiausiu bendruomeninio verslo kokybės ženklu laiko bendruomenės narių aktyvų įsitraukimą. Toks požiūris aiškiai nurodo tendenciją socialinį verslą prilyginti visuomeninei veiklai. 54% socialinio verslo kokybės įvertinimu laiko verslo rodiklius: realizuota produkcija, paslaugos, pajamos. Tokie rezultatai nurodo, kad  bendruomenės socialinio verslo modelis, kurio klientas būtų vietos gyventojas,  pavyzdžiui, paslaugos, kurios prieinamos šalia gyvenamosios vietos, sulauktų didesnio pasitikėjimo ir palaikymo, nei verslas, kuris galėtų uždirbti pajamas realizuodamas paslaugas ar gaminius rinkose, esančiose už bendruomenės ribų.

Trys sritys, kurias respondentai įvardino, kaip pamatines sąlygas jų dalyvavimui bendruomenės socialiniame versle yra: skaidrumas, vieninga vizija ir sutarimas ar kitaip, tarpasmeninių konfliktų nebuvimas. Daugiau nei pusė respondentų 63% skaidrumą laiko svarbiausia sąlyga, o pagrindine išorine grėsme laiko finansų trūkumą  – 56%.  Respondentų atsakymai demonstruoja atsakingą ir aktyvią didžiosios dalies respondentų intenciją bendruomenės socialinio verslo plėtros atžvilgiu. Noras dalyvauti, įtakoja norą spręsti, motyvuoja prisidėti finansiškai ir skiriant laiko, tačiau iš bendruomenės mainais tikintis būti įtrauktais, atskaitomybės ir skaidrumo.

Fokusuotos grupės diskusija, kurioje dalyvavo Balsių bendruomenės tarybos nariai parodė didelį nuomonių išsiskyrimą.  Identifikuotos keturios teminės nuomonių dilemos: pelno, investicijų, „verslo variklio“ ir valdymo.  Šios dilemos atspindi sisteminius pamatinius klausimus, kurie aktualūs ne tik planuojant socialinio verslo modelį, bet ir formuojant bendruomenės plėtros viziją.  Šiuo metu esanti didelė nuomonių diversifikacija apsunkina sprendimų priėmimą. Tad bendruomenė, siekdama efektyviai įgyvendinti socialinio verslo idėją turėtų pasirinkti savo strateginius prioritetus, suformuoti viziją ir ją įgyvendinant projektuoti socialinį verslą ar visuomenines savanoriškas iniciatyvas.

Pageidaujantys susipažinti su visu tyrimu, prašome rašyti į info@balsiai.org

Projektas „Socialinio verslo modelis Balsių bendruomenėje“ finansuojamas pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių plėtros 2014–2016 m. veiksmų planą.

socmin zenklas