Partneriai

UAB „Balsių mokyklos SPV“

Rėmėjai

Balsių bendruomenė su Jumis jau 15 metų drauge! Priminimas, nesumokėjusiems nario mokesčio dėl sumokėjimo už 2017 m.

Per Lietuvą – ieškoti geros patirties (I dalis)

„Aktyvi pradžia – pusė darbo“ – taip perfrazuotas posakis puikiai apibūdina Balsių bendruomenės pradėtą vykdyti projektą „Socialinio verslo modelis“. Per pirmąją balsiečių išvyką nuvažiuota daugiau kaip 700 kilometrų ir aplankytos septynios Klaipėdos rajono ir Pagėgių savivaldybės bendruomenės. Taigi per vieną išvyką padaryta daugiau kaip trečdalis iš 20 projekte numatytų vizitų.

 Šių vizitų tikslas – savo akimis pamatyti ir užfiksuoti, kokie socialiniai verslai kuriami įvairių regionų bendruomenėse, pasisemti geros patirties. Jos pagrindu turėtų būti sukurti modeliai socialiniam verslui mūsų bendruomenėje plėtoti.

Vėžaičiai: konferencijų centras išdygo po rekordinių talkų

Pirmoji stotelė – Vėžaičių miestelyje. Iš pirmo žvilgsnio niūrokame sovietinės statybos pastate (nuo 1967 m. čia veikė Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas, dabar tai – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių filialas) randame dažais kvepiantį naujutėlaitį konferencijų centrą, kurio steigėja – Vėžaičių miestelio bendruomenė. Mus pasitinka jos pirmininkas Vidmantas Gedvilas ir kviečiasi į vidų, vėliau pabendrauti atskuba ir vietos veiklos grupės (VVG) „Pajūrio kaštas“ pirmininkė Raimonda Damulienė.

 550 kv. metrų patalpos, kuriose pernai buvo atidarytas konferencijų centras, Vėžaičių bendruomenei Lietuvos Vyriausybės nutarimu 10 metų perduotos pagal panaudos sutartį. Tiesa, kokia veikla užsiims atnaujinę ketvirtį amžiaus nenaudotas patalpas, vėžaitiškiai apsisprendė ne iš karto. Bendruomenės entuziastus paprotino VVG „Pajūrio kraštas“ atstovai.

 „Mūsų krašto bendruomenės labiausiai rūpindavosi kultūriniais renginiais. Tačiau tuo buvo nepatenkinti miestelių kultūros namų darbuotojai – bendruomenių renginiai būdavo geresni, nors ir surengti daug mažesnėmis sąnaudomis. Bendruomenėms mėginome įskiepyti, kad iš kultūros neišgyvens, turi užsiimti ir ūkine veikla. Vėžaitiškiams sakiau: jei norite remontuoti patalpas, pagalvokite, kam jas naudosite. Bendruomenių susirinkimams? Tam eikite į mokyklas, kultūros namus. Juk patalpas jums reikės išlaikyti, tad šis turtas turi teikti naudą… Bendruomenes apėmęs vajus imti europinius pinigus, tačiau jos ne visuomet žino, kaip gautą paramą deramai investuoti. Mūsų VVG strategija kitokia: jei imti – tai tikslingai,“ – tikino R. Damulienė.

VVG „Pajūrio kraštas“ miestelio bendruomenei talkino ir rašant projektą „Vėžaičių centro įkūrimas“, kuriam pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirta 450 000 Lt parama.

Nors pinigai nemaži, pasak bendruomenės pirmininko, patalpoms remontuoti jų vos nepritrūko, nes, kaip ir daugelyje statybų, atsirado nenumatytų darbų. Padėtį išgelbėjo savanoriškos bendruomenės narių talkos: jų dalyviai atliko  parengiamuosius, o vėliau ir kai kuriuos remonto darbus. Būta net septyniolika talkų, kuriose iš viso dalyvavo 78 asmenys (bendruomenėje  – 80 narių) atliko darbų už 49 000 Lt.

V. Gedvilas mano, kad vėžaitiškių talkos pagal dalyvių skaičių – pati didžiausia savanorių iniciatyva Lietuvoje. Aktyviausi šios savanoriškos veiklos dalyviai paskatinti 10 dienų pažintine kelione į Italiją. „Iš pradžių manėme, kad žmonės susipyks, bet dėl kelionės niekas neturėjo pretenzijų. Juk tabelyje buvo pažymėta, kas ir keliose talkose dalyvavo. Tam, kas daugiausiai dirbo, visą kelionės sumą kompensavome, kas savanoriškai plušėjo mažiau, kelionei turėjo prisidurti ir savų pinigų“, – įdomią patirtį prisiminė pirmininkas. Pasak jo, išvykai į Italiją lėšų bendruomenė gavo pagal Lietuvos kaimo tinklo projektą, kurį teikė drauge su dar trimis regiono bendruomenėmis.

Naujajame konferencijų centre įrengta 130 vietų didžioji ir 20 vietų mažoji renginių salės su specialia kabina vertėjui, patalpa kavos pertraukėlėms. Įdomu, kad remontuojant patalpas panaudota daug inovacinių technologijų ir medžiagų: salių lubos apšiltintos šilumą izoliuojančiais dažais, įdiegta rekuperacinė vėdinimo sistema, salių patalpas šildo šilumos siurbliai, patalpą kavos pertraukėlėms – infraraudonųjų spindulių šildytuvai.

 Renginiams būtinai įrangai įsigyti panaudoti įvairūs šaltiniai. Vienas jų – dar prieš projektą patalpoms restauruoti 25 000 Lt parama iš LR žemės ūkio ministerijos pagal projektą „Vėžaičių bendruomenės materialinės techninės bazės sukūrimas“.  O štai medžiagų papildomiems remonto darbams įsigyta už ardant buvusias patalpų konstrukcijas rastą ir supirkėjams priduotą metalo laužą.

 Lapkričio viduryje konferencijų centre planuojama baigti virtuvės įrangos darbus, –  maitinimo paslaugas renginių dalyviams rengiamasi teikti drauge su Brožių kaimo bendruomenė. Kai centre bus įrengtos neįgaliesiems pritaikytos higienos patalpos, visi įsikūrimo darbai bus baigti – čia bus vienos moderniausių patalpų renginiams visame Klaipėdos rajone.

 Konferencijos centrui administruoti kol kas sukurta pusantros darbo vietos. Centro administratoriaus pareigas einantis V. Gedvilas, patartas VVG „Pajūrio kraštas“ specialistų, vykdo individualią veiklą pagal pažymą, – taigi užmokestį gauna tik už atliktus darbus, pats ir mokesčius susimoka. Valdytojos darbo vietą subsidijuoja Lietuvos darbo birža, buhalterė dirba savanoriškais pagrindais.

 Vienas iš rimtesnių konferencijų centre vykusių renginių – pernai gegužę organizuota tarptautinė konferencija „Vertę kuriančios bendruomenės“. Didžiausia pagal dalyvių skaičių – gruodį organizuota Klaipėdos rajono bendruomenių padėkos šventė… Nors renginių gausa centras kol kas pasigirti negali (pasak V. Gedvilo, tam reikėtų labai aktyvios reklamos), tačiau iš patalpų nuomos uždirbamų pinigų pakanka apmokėti sąskaitoms už komunalines išlaidas.

 Vėžaičių bendruomenės pirmininkas viliasi, kad per metus kitus naujas bendruomenės verslas įsivažiuos, renginių konferencijų centre bus kiekvieną savaitę, o uždirbtų lėšų užteks ir kitokiai bendruomenės veiklai plėtoti. Šiuo metu didžiąją konferencijų salę parai galima išsinuomoti už 500 Lt (1 val. – 100  Lt), mažąją – 300 Lt. Konferencijų centro paslaugas reklamuoja interneto tinklalapis www.vkcentras.lt.

„Konferencijų centro steigimas – pats sklandžiausias mūsų bendruomenės projektas“, – apibendrina V.Gedvilas.

 Sėlėnys: ateityje bus gaminami keraminiai numeriai ir… vynas

Antra stotelė – Sėlėnų kaime, kaimo bendruomenės „Smilgynai ir kaimynai“ namuose. Tai jaukios patalpos viename 170 metų raudonų plytų pastato gale. Čia bendruomenė įsikūrė 2013-ųjų balandį. Į 5 metus gyvuojančią bendruomenę buriasi žmonės iš septynių gretimų kaimų, kurių didžiausias – 170 gyventojų Smilgynai. Bendruomenėje – 80 narių.

„Neturėjome kur susirinkti – juk čia nei didesnio miestelio, nei bažnytkaimio, jokių kultūros namų“, – pasakoja simpatiškoji bendruomenės pirmininkė Rasa Petrauskienė. Ji geru žodžiu mini Klaipėdos rajono savivaldybę, kuri pagal panaudos sutartį 10 metų perdavė bendruomenei buvusios pradinės Smilgių mokyklos patalpas. “Dedi koją, o ji iki kelių susmenga į išpuvusias grindis, kartoninės sienos visai supelijusios“, – kokios būklės patalpas gavo prisimena bendruomenės valdybos narys Algirdas Žiemgulis. Bendruomenė naudojasi tik dalimi pastato, kitos statinio patalpos priklauso privačiam asmeniui.

Naujam gyvenimui bendruomenės namus pavyko prikelti bendruomenės talkomis ir gavus lėšų iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal pateiktą projektą „Septynių kaimų gyventojų gebėjimų ugdymas ekonominio gyvenimo įvairinimui“. 92 000 Lt paramos pakako ne tik patalpų remontui – bendruomenei buvo nupirkta molio degimo krosnis, žaliavų keramikos darbams, žiedimo ratas bei siuvinėjimo mašina.

„Kol kas tai – joks verslas, – tikina R. Petrauskienė, – o daugiau laisvalaikio užsiėmimas.“ Pamokyti profesionalių keramikų bendruomenės nariai lipdybos įgūdžius dabar tobulina patys, tačiau iki parduoti skirtų dirbinių, pirmininkės nuomone, dar toloka. Tiesa, bendruomenė turi puikią idėją ir jau įgyvendintų pavyzdžių – kelis jos narių namus jau papuošė pačių pagaminti keraminiai numeriai…

Svečiuodamiesi regėjome ir žaismingų mašina išsiuvinėtų rankšluostėlių – šio amato subtilybes įsisavino viena bendrijos narė. Ji galėtų kibti į darbą, jei tik būtų užsakymų. O pardavus siuvinėtus dirbinius, vienas kitas litas nubyrėtų ir į bendrijos iždą.

 Dar viena „Smilgynų ir kaimynų“ idée fixe– gaminti pienių, aronijų ir kitokius unikalius vynus, rengti jų degustacijas. Tarp bendruomenės narių jau yra prakutusių tokių gėrimų gamintojų, tačiau žaliavai auginti reikia bent gabalėlio žemės. Jei bendruomenė pagal panaudos sutartį gautų bent hektarą,  įrengtų ir krepšinio bei lauko teniso aikšteles. Būtų ir patiems kur prasimankštinti, ir kitiems šį turtą galima būtų nuomoti.

Taigi idėjų „Smilgynai ir kaimynai“ tikrai nestokoja. Palinkime, kad jos taptų kūnu, ir rudens išmargintais keliais riedame toliau.

 Priekulė: ir pramogoms, ir paskutinei kelionei?

Priekulėje turime susirasti šio miestelio bendruomenės pirmininkės pavaduotoją  Laimą Lemežienę. Moteris dirba rašytojos Ievos Simonaitytės memorialiniame muziejuje, kuris veikia buvusiame šios autorės vasarnamyje. Čia užsukę paprašomi susimokėti už ekskursiją ir L. Lemežienės lydimi apžiūrime ekspoziciją. Tokio kultūrinio intarpo neplanavome, bet muziejuje visi lankomės pirmą kartą, tad kodėl gi neatšviežinus žinių apie mūsų literatūros klasikę, Mažosios Lietuvos metraštininkę?

Pats laikas pamatyti ir tai, dėl ko atvykome – rekonstruotus Priekulės bendruomenės (joje – 20 narių) namus. Pakeliui L. Lemežienė pasakoja, kad jie įsikūrę 1904 m. statybos name Priekulės istoriniame senamiestyje. Iki II Pasaulinio karo šiame pastate veikė arklidės, vėliau – ir vaikų biblioteka, ir policijos nuovada, ir parduotuvė. Prieš rekonstrukciją čia būta ir miestelio šarvojimo salės.

Griūvančiam pastatui atnaujinti Iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal projektą „Priekulės bendruomenės namų pritaikymas socialinei bei kultūrinei veiklai“ gauta 450 000 Lt parama. Pastatą pagal panaudos sutartį 10 metų bendruomenei patikėjo Klaipėdos rajono savivaldybė.

Pakviesti į vidų įsitikiname – namas puikiai sutvarkytas, pirmame aukšte įrengta moderni virtuvė, greta – jauki salė renginiams. Veiklai pritaikytos ir erdvios patalpos palėpėje. Tik štai įkurtuvių čia dar nebuvo, o ir jokia veikla nė nedvelkia. Priežastis – miestelio gyventojai norėtų, kad ši vieta ir vėl būtų skirta atsisveikinti su mirusiais artimaisiais, nes daugiau tam pritaikytų patalpų Priekulėje nėra. To reikalaudami miestelio gyventojai surinkę 600 parašų. Deja, tokia veikla bendruomenės projekte nenumatyta.

„Vieni norėtų čia švęsti gimtadienius, kiti rengti vaikų šokių būrelio repeticijas, tretiems reikėtų ritualinių paslaugų. Pačios bendruomenės nariai galvoja apie iniciatyvą „Maltiečių sriuba“ socialiai remtiniems asmenims“, – kokias veiklas reikėtų derinti, kad būtų patenkinti priekuliškių poreikiai, vardija bendruomenės pirmininkės pavaduotoja. Kol atsakingose institucijose nėra gauta reikiamų leidimų projekte nenumatytoms ritualinėms paslaugoms, pastatas stovi nenaudojamas.

Ką gi, yra ko pasimokyti ir iš tokios patirties…

Kad prasiblaškytume nuo prieštaringų minčių, prieš pat sutemas nuskubame į Dreverną. Modernioje miesteliuko prieplaukoje mus pasitinka nuotaikingos medinės skulptūros, tyliai mariose siūbuojančios jachtos ir visiškai naujutėlis rugsėjo pabaigoje į vandenį nuleistas senovinio kuršių laivo modelis „Dreverna“…

Visas foto reportažas išvykų  Socialinis verslas bendruomenėse I (2014 10 08), Socialinis verslas bendruomenėse II (2014 10 09)

Visų išvykų foto reportažus rasite Balsių picasa fotogalerijoje.

Finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

izic38606

Komentarų: 1

  • Agniete

    Va kai vykdo visus procesus švariai, tai ir rezultatų bendruomenė turi, čia ne kaip tie didmiesčiai, visokie viešieji pirkimai Kaune
    viešieji pirkimai Kaune ar Vilniuje… Susitaria ten pasidaro pinigų…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.