Author: Balsių bendruomenė

Sveikatingumo mankštos senjorams

Balsių bendruomenė Naujienos

Balsių bendruomenės inicijuotą ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuotą senjorų sveikatinimo trijų mėnesių projektą pradėjome 2023 m. rugsėjo 14 d. Šiuo projektu buvo siekiami keli pagrindiniai tikslai:

1. Senjorų fizinio aktyvumo skatinimas, reguliaraus aktyvaus gyvenimo būdo įpročių formavimas ir palaikymas.

2. Fizinės ištvermės didinimas – kaip prevencinė širdies-kraujagyslių sistemos ligų bei reabilitacijos priemonė.

3. Pagrindinių funkcinių-motorinių kūno savybių stiprinimas, užsiėmimų metu lavinant bendrą raumenų jėgą, kūno lankstumą ir pusiausvyros gerinimą, kaip prevencinę kritimo ir kritinių traumų prevenciją, bei fizinės ištvermės didinimą.

Be pagrindinių tikslų, projekto programoje iškėlėme iš papildomus tikslus, tokius kaip:

1. Mažinti socialinę atskirtį ir vienatvės pojūčio įtaką sveikatai;

2. Skatinti tarpusavio bendravimą bendra fizinio aktyvumo veikla;

3. Buvimas gamtoje atliekant aktyvią fizinę veiklą ir kt.

Prie papildomų tikslų priskyrėme šiaurietiškojo ėjimo mokymą, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje ši fizinio aktyvumo veikla kai kuriems dalyviams galbūt taps, o kai kam jau tapo, nuolatinio aktyvaus gyvenimo būdo priemone. Susipažinę ir išmokę taisyklingos šiaurietiškojo ėjimo technikos, galės būti efektyviai ir nepriklausomai fiziškai aktyvūs bet kur ir bet kada.

Dar vienas svarbus tikslas – ugdyti pačių senjorų atsakomybę už rūpinimąsi savo sveikata, psichologine ir emocine būsena. Svarbus įsisąmininimas, kad ne tik medikai, ar kas nors kiti, bet ir jie patys yra atsakingi už rūpinimąsi savo sveikata.

Projektą pradėjome kiekvieno dalyvio sveikatos ir bendrojo fizinio pajėgumo būklės vertinimu, užpildant PAR-Q sveikatos klausimyną, ar atliekant tam tikrus fizinius testus. Apklausa parodė, ką patvirtina ir pasaulio sveikatos organizacijos statistika, kad dominuojančios sveikatos problemos susiję su širdies-kraujagyslių sistemos ligomis. Taipogi, kiekvienas dalyvis pristatė savo motyvaciją dalyvauti projekte, kas leido vertinti projekto eigą ir jo rezultatus projektui pasibaigus.

Kiekviena treniruotė buvo suskirstyta į bendrą pramankštą, jėgos pratimus, šiaurietiškojo ėjimo mokymą-ėjimą, tempimą-atvėsimą. Nuolat didinant fizinį krūvį, buvo atidžiai stebimos ir vertinamos kiekvieno dalyvio krūvio toleravimo galimybės ir bendra savijauta. Nors dauguma dalyvių įžanginės treniruotės metu nustebo išgirdę, kad jiems reikia ir tinka jėgos treniruotės, vėliau visiems tapo patvirtinta tiesa, kad bet kuriame amžiuje kiekvienam reikia trijų rūšių treniruočių, būtent, ištvermės, jėgos ir pusiausvyros-koordinacijos.

Šio projekto unikalumas – galimybė mankštintis gamtoje, išnaudojant bendruomenei palankias Verkių regioninio parko/miško apylinkes. Nors programoje buvo numatyta, kad treniruotės bus vedamos patalpoje, arba lauke, priklausomai nuo oro sąlygų, reikia pažymėti, kad iš visų treniruočių, tik viena treniruotė vyko patalpoje, vadinasi, maksimaliai išnaudojome galimybes fizinei veiklai gamtoje.

Nežiūrint į tai, kad grupės dydį planavome apriboti penkiolika dalyvių, labai greitai dalyvių skaičius išaugo iki dvidešimt keturių, ir nei vienas nebuvo atstumtas. Tik vienas dalyvis apsisprendė palikti projektą pirmos treniruotės metu. Tai rodo teisingą senjorų požiūrį į fizinį aktyvumą ir rūpinimąsi savo sveikata aktyviai dalyvaujant programoje.

Tai, kad projekto dalyvių skaičius tolygiai augo, o ne mažėjo, patvirtina, kad daugumai tiko treniruočių struktūra, tolygiai didinamas fizinis krūvis, bei gerėjanti sveikata. Projektui įpusėjus, vis dažniau sulaukdavau atsiliepimų, kad „… po treniruotės nereikėdavo vaistų nuo nemigos…”,

„… nebeuždūstu nuėjus tą patį atstumą, kaip anksčiau…” „… sumažėjo skausmas, ar pagerėjo problematiškų sąnarių, ar raumenų paslankumas…”, „…visapusiškai sustiprėjau…”

Pridedu porą citatų iš dalyvių atsiliepimų: „Didelis DĖKUI” už sveikatos pagerėjimą…”, „Mano tikslai pasiteisino. Man sportas-sveikata. Naujų veidų susitikimas, bendravimas. Džiaugiuosi visa grupe. Šaunu, gera, sveika…”, „Čia ateinant tikslas buvo prasiblaškyt, sustiprint kūno judesius, pasisveikatint. Tikslas pasiektas!!!”

Dalyvių atsiliepimai ir jų fizinio pajėgumo vertinimas projekto pabaigoje parodė, kad pagerėjo ne tik fizinė, bet ir emocinė-psichologinė dalyvių sveikata, kuriai tiesioginės įtakos turėjo treniruotės gamtoje, besikeičiantys gamtovaizdžiai, grupėje palaikoma bendrystės ir geros nuotaikos atmosfera. Buvo dalyvių, kurių sveikatos būklė ar fizinis pajėgumas neleido atlikti kai kurių pratimų kartu su visa grupe, tačiau projekto pabaigoje, kai kurie iš jų jau galėjo dirbti kartu su visais, jie akivaizdžiai sustiprėjo.

Taipogi, kiekvienas dalyvis buvo skatinamas būti aktyviu įtraukiant kitus savo aplinkos senjorus, kurie kenčia nuo vienatvės, atskirties, ar neišdrįsta išeiti iš savo „saugios” namų aplinkos ir įsijungti į bendraamžių bendruomenę.

Noriu akcentuoti ir pasidžiaugti šiaurietiškojo ėjimo rezultatais. Dauguma projekto dalyvių suprato šios veiklos naudą ir įsisavimo pagrindinius ėjimo technikos įgūdžius. Tai reiškia, kad bet kada, eidami su šiaurietiškojo ėjimo lazdomis, daug efektyviau mankštins visą kūną, o svarbiausia – stiprins širdies ir kraujagyslių sistemą, vadinasi stiprės visapusiškai.

Apibendrinant galiu tvirtai teigti – projektas pavyko, būtent tokio ir reikia senjorų bendruomenei, gamtoje, kruopščiai pritaikyto jų fiziniam pajėgumui ir pozityvioje emocinėje aplinkoje. Tik panašūs projektai turėtų niekada nesibaigti, kad kai kurie iš jų, radę drąsos ir jėgų pradėti fiziškai aktyviau gyventi, pasibaigūs projektui nepasijaustų vėl palikti, nes ne visiems pavyks savarankiškai būti fiziškai aktyviems, vadinasi, jie vėl greitai grįš ten pat, kur buvo, į neaktyvų gyvenimo būdą, silpstančią sveikatą, į vienatvę ir į su ja susijusias psichologines – emocines problemas.

Buvau nustebintas ir nuoširdžiai sužavėtas „savo senjorų” gyvybingumu, energija, vidine šiluma, mokėjimu džiaugtis ir tuo mėgautis. Ne kiekvienas jaunas, ar tiesiog už juos jaunesnis, išdrįsta kristi į sniegą ir „daryti angelus”. Kai matai jų veiduose tikrumą, bei jauti jų nuoširdumą – džiaugiesi galėdamas su jais dirbti ir jiems padėti.

Fizinio aktyvumo specialistas – Dainius Katilius

#Balsiųbendruomenė#Socialinėsapsaugosirdarboministerija#Bendruomeniųnamai

Savanorystėje ir bendrystėje

Balsių bendruomenė Naujienos

Š. m. rugsėjo 29 – spalio 1 d. penkios bendruomeninės organizacijos (toliau BO) bendradarbiaudamos įgyvendino „BENDRADARBIAVIMO TINKLAI, SAVANORYSTĖS ORGANIZAVIMAS BENDRUOMENĖSE. TEISINĖ BAZĖ IR PRAKTIKA“ veiklą, finansuojamą pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2023–2025 metų veiksmų planą.

Tarandės benduromenė kartu su partneriais Balsių, Žirmūnų centro, Aktyvios Pilaitės ir Šiaurinio Žvėryno bendruomenėmis pasidalinant finansines išlaidas dalyvavo edukacinėje ir mokomojoje išvykoje į Molėtus.

Susitikimo metu Molėtų rajono savivaldybėje vicemerė Vaida Saugūnienė pasidalino kuo gi gyvena Molėtų BO ir seniūnaičiai, kaip vyksta bendradarbiavimas ir kokios vyrauja priežastys, kad BO pararanda aktyvumą arba išvis išnyksta. Diskusijos metu aktualiausias klausimas išliko savanorystės tema – kodėl daugiau kalbančių, bet mažai darančių.

Taip, “savanoriams nemokama ne todėl, kad jie beverčiai, o todėl, kad jie neįkainuojami” (Sherry Andreson).

Atkreiptas dėmesys ir į BO poreikių skirtingumą – Molėtų vicemerė nustebo, kad Vilniaus BO susiduria ir su miesto infrastruktūros problemų sprendimu. O mums, kaip svečiams buvo labai gera girdėti, kaip Molėtų raj. Savivaldybė prisideda prie įvairiausių BO renginių organizavimo – tiek finansiškai, tiek fiziškai.

Sekančią dieną dalyvavome seminare tema “Savanorsytės organizavimas bendruomenėse” su lektore Rasa Žilione. Pastaruoju metu savanorystės įstatymo korekcijų klausimas itin atkualus tarp BO vadovų, tad seminare apžvelgus esamą savanorystės situaciją iš teisinės pusės, diskusija buvo pratęsta apie akreditacijos galimybes ir naudas. Karšta diskusija vyko keliant klausimą – kodėl savanorystė įstatymiškai ir kitais dokumentais yra apibrėžta amžiaus ribose, nejaugi tikrai vyresni negu 29 metų žmonės tampa nebe savanoriais?

Praktinės dalies metu su lektore Rasa Žilione kiekvienas dalyvis įsivertino save, kaip savanorį ir kokią naudą kuria kaip savanoris. Atrodo gan paprastomis priemonės galime atpažinti savo, kaip savanorio stipriąsias ir silpnąsias puses, kurių visuma kuria gerus pokyčius veiklose. Grįžtamojo ryšio diskusijos metu debatai pakrypo apie narystės bendruomenėje naudą. Kaip LVBOS pirmininkė Eglė Juozapavičienė sakė „narystė bendruomenėse dažnai suteikia galimybę dalintis patirtimi, kurti ryšius ir prisidėti prie bendro tikslo. Tai gali būti vertingas laiko investavimo būdas, tačiau svarbu pasirinkti tokią bendruomenė, kuri atitinka pačio interesus ir vertybes“.

Skip to content